Žingsnis į priekį

Žingsnis į priekį pilietybės išsaugojimo kelyje

2010-06-04 Seimas išplėtė ratą asmenų, kurie gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiai. Pagal Seime svarstomą Pilietybės įstatymo projektą, dvigubą pilietybę galėtų turėti išvykusieji ir po 1990 m. kovo 11 d. – Nepriklausomybės atgavimo, jei yra lietuvių kilmės asmuo, pasitraukęs iš Lietuvos po 1990 m. kovo 11 d. ir įgijęs Europos Sąjungos ar Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos valstybės narės pilietybę; yra lietuvių kilmės asmuo, tradiciškai gyvenantis valstybėje, su kuria Lietuvos Respubliką skiria valstybės siena.

Seimas po svarstymo pritarė tokias nuostatas numatančiam patobulintam Pilietybės įstatymo projektui. Už šį dokumentą po svarstymo balsavo 74 Seimo nariai, prieš – 3, susilaikė 14.

Šiuo metu galiojančiame Pilietybės įstatyme numatyta, kad dvigubą pilietybę gali turėti asmenys, iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos pilietybę ir ištremti ar pasitraukę iš Lietuvos 1940 m. birželio 15 d. – 1990 m. kovo 11 d. okupacijų metu.

Respublikos Prezidento sudarytos darbo grupės parengtame įstatymo projekte siūloma išplėsti šį ratą nustatant, kad dvigubą pilietybę gali turėti visi asmenys, ištremti iš okupuotos Lietuvos Respublikos ar iš jos pasitraukę iki 1990 m. kovo 11 d. ir įgiję kitos valstybės pilietybę, t.y. įstatymo projekte numatoma, kad dvigubą pilietybę gali turėti ir Lietuvos Respublikos piliečiai, ir jų palikuonys, pasitraukę iš Lietuvos iki 1940 metų birželio 15 dienos.

Galiojančiame įstatyme taip pat numatyta, kad dvigubą pilietybę gali turėti asmenų, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusių Lietuvos pilietybę ir ištremtų ar pasitraukusių iš Lietuvos 1940 m. birželio 15 d. – 1990 m. kovo 11 d. okupacijų metu vaikai, vaikaičiai ir provaikaičiai.

Darbo grupės parengtame įstatymo projekte siūloma neriboti ištremtų ar pasitraukusių iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos piliečių palikuonių, kurie gali būti Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiai, kartų skaičiaus. Teisė turėti dvigubą pilietybę suteikiama visiems šių asmenų palikuonims: vaikams, vaikaičiams, provaikaičiams, taip pat kiekvienam kitos naujos kartos asmeniui, kurio bent vienas iš tėvų buvo Lietuvos Respublikos pilietis.

Galiojantis Pilietybės įstatymas numato, kad vaikas, kurio bent vienas iš tėvų yra Lietuvos Respublikos pilietis, yra Lietuvos Respublikos pilietis, nesvarbu, ar jis gimė Lietuvos Respublikos teritorijoje, ar už jos ribų.

Darbo grupė siūlo įtvirtinti nuostatą, kad vaikas, kuris gimdamas įgyja Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietybę, gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir tos kitos valstybės pilietis. Šiai nuostatai siūloma suteikti grįžtamąją galią ir nustatyti, kad Lietuvos Respublikos piliečio vaikai, gimę 1990 m. kovo 11 d. ir vėliau, kurie gimdami įgijo Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietybę, gali turėti dvigubą pilietybę.

„Pasaulio lietuvis“, 2010/8-9