Sportas oficialiai grįžo į Pasaulio Lietuvių Bendruomenę

2019-uosius, Pasaulio lietuvių metus, Sporto komisija pradėjo organizuodama Sausio 13-osios bėgimus, o Portlande (JAV) prieš keletą metų užgimęs lietuvių sporto klubas „Lituanica“ mielai prisijungė prie šios kilnios iniciatyvos. Ingos Kozhevnikov nuotr.

2018 m. liepos mėn. Vilniuje vykusiame Pasaulio Lietuvių Bendruomenės XVI Seime pirmą kartą buvo sudaryta PLB Sporto komisija, kuriai vadovauti išrinktas ilgametis ŠALFASS vadovas, JAV LB narys Laurynas R. Misevičius. Paprašėme Lauryno Misevičiaus plačiau papasakoti apie Komisijos reikalingumą, veiklą ir ateities planus.

Didžiausi Lauryno pagalbininkai lietuviškoje veikloje – žmona Ingrida, JAV Lietuvių Bendruomenės Vakarų apygardos pirmininkė, ir „pagrandukas“ Rokas-Sabonis Misevičius, vos sulaukęs 3 metų jau aktyviai žaidžiantis futbolą.

Kodėl, Jūsų nuomone, buvo svarbu PLB valdyboje turėti narį, atsakingą už sporto reikalus, ir įsteigti PLB Sporto reikalų komisiją.

Po 2017-aisiais Kaune įvykusių jubiliejinių X Pasaulio lietuvių sporto žaidynių, kuriose dalyvavo daugiau kaip trys su puse tūkstančio sportininkų mėgėjų iš 29 mūsų planetos šalių ir kurių metu pasiekta daugybė rekordų (daugiausia dalyvių, daugiausia valstybių, daugiausia arenų ir didžiausios krepšinio varžybos), tapo aišku, kad sportui pats laikas sugrįžti į Pasaulio Lietuvių Bendruomenės šeimą oficialiai. Skaitytojams norėčiau priminti, kad Sporto ir jaunimo reikalų komisija PLB Valdyboje buvo ir anksčiau, tačiau prieš maždaug dešimtmetį kažkodėl pasiliko tik jaunimas, o sportas „nuskriejo į užribį“.  Praėjusių metų pavasarį buvau išrinktas vienu JAV Lietuvių Bendruomenės atstovų į Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Seimą, tada pradėjau labiau domėtis PLB veikla, tyrinėti visų šios organizacijos suburtų komisijų uždaviniais, būdamas ŠALFASS (Šiaurės Amerikos fizinio auklėjimo ir sporto sąjungos) pirmininku, pasigedau svaresnio sportui neabejingų po visą pasaulį išsibarsčiusių mūsų tautiečių atstovavimo 47 šalis šiuo metu buriančioje didžiausioje mūsų planetos lietuviškoje bendrijoje. PLB XVI Seimo nariams pasiūliau oficialiai įteisinti atskirą Sporto reikalų komisiją, kuriai dauguma delegatų pritarė po neilgų diskusijų. Visgi pats nesitikėjau nei kandidatuoti, nei juo labiau būti išrinktas jai vadovauti, tiesiog norėjosi, kad tokią komisiją pirmiausia atkurtume. Kadangi dauguma PLB Seimo delegatų apie tai iš anksto negalvojo, taip greit neatsirado kandidatų užimti Sporto reikalų komisijos pirmininko pareigoms, taigi sutikau pats, lengvai laimėjau rinkimus, dabar svarbiausia per šiuos 3 metus nuveikti kai ką rimto ir surasti daugiau bendraminčių, užsiauginti sau pamainą 2021-ųjų metų Seimui.

Jau 3 kartus žaidynių krepšinio turnyrą laimėjusiai Čikagos „Lituanicai“ įteiktas specialus prizas. Pirmas iš kairės Laurynas Misevičius. Pasaulio lietuvių sporto žaidynės Kaune, 2017 m. Organizatorių nuotr.

Papasakokite apie Sporto reikalų komisijos veiklą, kokie svarbiausi Komisijos uždaviniai, veiklos planai?

PLB XVI Seimui patvirtinus naująją Sporto reikalų komisiją, per keletą savaičių pavyko suburti 8 žmonių komandą, kurioje, be manęs, yra dar dviejų stambiausių užsienio lietuvių sporto organizacijų pirmininkai – ALFAS (Australijos lietuvių fizinio auklėjimo sąjungos) vadovas Saulius Balnionis, Didžiosios Britanijos lietuvių sporto asociacijos pirmininkas Marius Banaitis, taip pat kelių Pasaulio lietuvių sporto žaidynių dalyviai Tomas Kaikaris iš Latvijos, Argentinos Lietuvių Bendruomenės atstovas Juanas I. F. Kalvelis, Pasaulio Lietuvių Jaunimo Sąjungos valdybos narys, šiuo metu Lenkijoje gyvenantis Aidis Staškevičius. Kadangi pastaruoju metu tarp lietuvių visame pasaulyje labai išpopuliarėjo įvairūs bėgimai ir maratoninės estafetės, į komisiją pakviečiau šios sporto šakos entuziastą, vieną žinomiausių ultramaratonininkų Aidą Ardzijauską, praėjusiais metais Lietuvos Laisvės šimtmečio proga nubėgusį nuo Dakaro iki Vilniaus. Na ir kaip be sporto šakos Nr. 1 tarp lietuvių – krepšinio?! Jam atstovauti komisijoje pakvietėme Anglijoje šiuo metu apsigyvenusį vaikų trenerį Egidijų Kvederavičių, beje, mūsų kolegės, PLB Švietimo reikalų komisijos pirmininkės Alvijos Černiauskaitės vyrą. Mūsų komanda yra stipri, bet svarbiausia šių trejų metų kadencijoje pasiekti į aukščiausius apdovanojimus pretenduojančių rezultatų, mes ne tam sugrįžome į PLB šeimą, kad kartu nusifotografuotume su kitais Valdybos nariais ir susilauktume spaudos dėmesio, kaip ir profesionalūs sportininkai, stengsimės parodyti išskirtinius savo sugebėjimus vienydami pasaulio lietuvių sportinį entuziazmą.

Jubiliejinio 2018 m. 15-osios „Ambasados taurės“ krepšinio turnyro organizatoriai LR ambasados diplomatas Tadas Kubilius (kairėje) ir Laurynas R. Misevičius (dešinėje) su ambasadoriumi Rolandu Kriščiūnu ir Lietuvos krepšinio federacijos generaliniu sekretoriumi Mindaugu Špoku (per vidurį). Lietuvos ambasados Vašingtone nuotr.

Sporto komisija veikia daugiau kaip pusę metų, kas jau yra nuveikta nuo Komisijos susikūrimo?

Iškart po Sporto komisijos oficialaus įkūrimo, pereitų metų rugpjūčio mėnesio pradžioje, lankėmės tuometinėse Ūkio ir Švietimo ministerijose, Kūno kultūros ir sporto departamente prie Lietuvos Vyriausybės, Lietuvos tautiniame olimpiniame komitete. Esu labai patenkintas, kad diskusijose su aukštais mūsų šalies pareigūnais, neabejingais sporto klausimams, padėjome suformuoti nuomonę, kad sportas Lietuvoje turėtų pakilti iki ministerijos lygmens. Kaip žinia, įsigaliojus naujam Sporto įstatymui, nuo šių metų sausio 1 dienos buvusi Lietuvos švietimo ir mokslo ministerija tapo Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Kūno kultūros ir sporto departamentas šiais metais yra reorganizuojamas, gali būti, kad jo vietoje netrukus atsiras Nacionalinė kūno kultūros ir sporto taryba, kuri rūpinsis ir išeivijos sportine veikla, svarbiausia, didės jos valstybinis finansavimas. Glaudžiai bendradarbiaujame su LR Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisija, viena didžiausių ir įtakingiausių šalyje Lietuvos krepšinio federacija, beje, nuo 2015 m. esu jos atstovas Šiaurės Amerikai. Šiuo metu kartu su LKF sekretoriumi Mindaugu Špoku stipriai „stumiame“ Kaune steigiamų Krepšinio namų iniciatyvą, juose be abejonės atsiras vietos ir PLB kraštų eksponatams, istorijoms bei lankytojams. Statybas numatoma baigti 2019 m. pabaigoje, paskui vyks pastato vidaus įrengimas, na o PLB Sporto komisija prisideda prie lėšų telkimo šiam, sakyčiau, jau dabar istoriniam projektui Santakos parke Kaune. Atskiras, bene aktualiausias mūsų komisijai klausimas yra XI pasaulio lietuvių sporto žaidynės, kurios 2021 m. vasarą bus organizuojamos Druskininkuose. Praėjusių metų vasaros pabaigoje teko lankytis šio miesto savivaldybėje, užmegzti ryšį su Švietimo ir sporto skyriaus vedėju Jevgrafijum Samuchovu, kuris papasakojo mums apie druskininkiečių galimybes, sporto bazių prieinamumą, viešbučių ir sanatorijų lovų skaičių bei daugelio kitų aktualių problemų sprendimo būdus, įvairią pasiūlą. Nuolat susirašinėjame su PLB kraštų lietuvių bendruomenių atstovais, aiškinamės, su kokiais iššūkiais teko susidurti paskutinėse žaidynėse Kaune, ką daryti, kad Druskininkuose būtų kuo mažiau neaiškumų, nesusikalbėjimo, kad… pagerintume ir jubiliejinių Kauno žaidynių rekordus.

2018 m. „Hood to Coast“ maratono „Lituanicos“ bėgikai ir savanoriai (iš kairės: Rytis Umbrasas, Tadas Kubilius, Vilmantas Babarskas, Benas Klastaitis, Martinas Tali, Vaidotas Žievys, Giedrius Žmiejevas, Mindaugas Paulikas, Andrejus Kozhevnikovas, pirmoje eilėje – savanorė Jenelle Birnbaum, Giedrė Babarskienė, komandos vadovė Inga Sadaunikaitė-Kozhevnikov, Virgilija Tali ir savanoris Laurynas R. Misevičius; trūksta dar vienos savanorės Hillary Frey-Klastaitis)

2019 metai yra paskelbti Pasaulio lietuvių metais. Kokie yra numatomi sporto renginiai lietuvių bendruomenėse šiems metams paminėti.  

Pirmiausia, mums yra didžiulė garbė oficialiai Lietuvos Seimo paskelbtais Pasaulio lietuvių metais vėl dalyvauti viso pasaulio lietuvių sportinėje veikloje, ją organizuoti PLB valdybos ir Sporto komisijos vardu. Metus pradėjome tradiciniais bėgimais sausio 13-ąją „Gyvybės ir mirties keliu“ bent 20 skirtingų kraštų, 28-ąjį kartą Lietuvoje organizuotame sporto renginyje dalyvavo keletas užsienyje gyvenančių lietuvių, o didžioji dalis mūsų tautiečių prisijungė prie šios iniciatyvos Didžiojoje Britanijoje, Belgijoje, Vokietijoje, Ispanijoje, Brazilijoje, Šveicarijoje, Airijoje, Estijoje, Kanadoje, daugelyje JAV didmiesčių. Pagarbos bėgimą daug kur organizavome kartu su LR ambasadomis, konsulatais – tai puikus PLB Sporto reikalų komisijos, ŠALFASS ir kitų pagrindinių mūsų planetos lietuviškų sportinių organizacijų bendradarbiavimo su Lietuvos bėgimo mėgėjų asociacija, Užsienio reikalų ministerijos diplomatinio korpuso darbuotojais pavyzdys. Į Lietuvos tautinį olimpinį komitetą „delegavome“ Kanados lietuvį Ryan Dutkų, bene labiausiai žinomą pasaulyje lietuvį lakroso gerbėją, jis šiuo metu atvykęs į Lietuvą bando suburti šios itin populiarios Kanadoje ir kitur sporto šakos entuziastus, galbūt ateityje turėsime progą pasidžiaugti išeivijos lietuvių indėliu į dar vieną būsimą Olimpinę sporto šaką, kaip prieš beveik 100 metų mums nutiko populiarinant krepšinį. Komisijos nario Aido Ardzijausko iniciatyva, palaikant PLB valdybai, pradėjome organizuoti Pasaulio lietuvių bėgimą, kuris turėtų vykti tiek birželio, tiek rugsėjo mėnesiais įvairiose pasaulio lietuvių bendruomenėse – šis projektas įgyvendinamas kartu su labiau patyrusiais Kauno maratono ir „5 už Lietuvą“ bėgimų organizatoriais. Bandysime visiems kraštams pasiūlyti dvi skirtingas datas vasaros pradžioje ir pabaigoje – prisijungdami prie jau daugelį metų rengiamų Kauno maratono birželį bei „5 už Lietuvą“ bėgimo varžybų rugsėjį dalyvių, tikimės pritraukti daugiau žmonių. Po sėkmingų masiškiausių sporto festivalių 2017 m. Alytuje ir 2018 m. Panevėžyje vykusiose diskusijose su LTOK prezidente Daina Gudzinevičiūte prieita prie išvados, kad reikėtų panašaus pobūdžio Olimpinės dienos sportinį renginį organizuoti ir užsienio lietuviams. Šiemet tokį pasiūlymą pateikė Airijos lietuviai kartu su LR ambasados šios šalies sostinėje Dubline vadovu Egidijum Meilūnu, artimiausiu metu apie šią unikalią sporto šventę tikimąsi sulaukti daugiau informacijos. Buvęs PLB valdybos narys, Viešųjų ryšių komisijos pirmininkas Laurynas Gerikas, su šeima prieš keletą metų apsigyvenęs Belgijoje, kasmet birželio mėnesį su bendraminčiais organizuoja Beniliukso šalyse gyvenančių lietuvių sporto žaidynes, kuriose dalyvauja nuo 400 iki 600 mūsų tautiečių! Tikiuosi, kad panašių idėjų ir originalių iniciatyvų bus ir daugiau, esame atviri įvairiems sporto mėgėjų pasiūlymams.

2014 m. persikraustęs į JAV Šiaurės Vakarus, Laurynas susižavėjo Oregono ir Vašingtono valstijų miškais bei jų teikiamomis gėrybėmis ir pastaraisiais metais organizuoja rudenines grybautojų iškylas, kurios galėtų laisvai pretenduoti į orientacinio sporto sąskrydžius. Brian Floster nuotr.

Jau daugiau kaip dešimt metų vadovaujate Šiaurės Amerikos lietuvių fizinio auklėjimo ir sporto sąjungai (ŠALFASS).  Ši organizacija yra viena seniausių ir aktyviausių Lietuvių sporto organizacijų užsienyje, jos tikslas yra „organizuoti , jungti ir reprezentuoti lietuvių sportinį gyvenimą“ Šiaurės Amerikoje. Pasaulio Lietuvių Bendruomenė jungia lietuvių bendruomenes 47 šalyse, todėl ir PLB Sporto komisijos veikla turėtų apimti netgi 47 šalių lietuvių bendruomenes. Kokią patirtį, įgytą vadovaujant ŠALFASS, pritaikysite šios PLB komisijos veikloje.

Iš tiesų, šiemet bus jau 12 metų, kaip vadovauju ŠALFASS… ir daugiau kaip 6, kaip oficialiai paskelbiau apie savo išėjimą iš šios stambiausios užjūrio lietuvių kūno kultūros ir sporto organizacijos vadovo pareigų (šypsosi), tačiau neatsiradus žmogui, kuris mane pakeistų, teko pasilikti, taigi Centro valdybos pirmininku esu iki šiol. Pasikartosiu: taip, norėjau, kad PLB valdyboje būtų žmogus, atskirai kuruojantis ir sporto reikalus, buvau labai patenkintas, kad PLB XVI Seimas tam beveik vienbalsiai pritarė, bet toli gražu pats nebūtinai tikėjausi užimti tas pareigas – netgi įkalbinėjau kandidatuoti kitus, ypač jaunesnius kolegas, atstovaujančius didelėms Europos šalyse per paskutinius 20 metų apsigyvenusių lietuvių bendruomenėms, bet per tas keletą dienų Vilniuje daugiau drąsuolių neatsirado, teko balotiruotis pačiam! Visiems balsavusiems už mane esu nuoširdžiai dėkingas už išreikštą pasitikėjimą, tačiau jaučiu pareigą per šiuos trejus metus surasti sau pamainą – tai yra mano pagrindinis tikslas. O dėl patirties, jos sukaupęs tikrai esu nemažai, teko dalyvauti penkiose Pasaulio lietuvių sporto žaidynėse, visose prisidėjau prie pačių renginių organizavimo ir ypač dalyvių iš JAV ir Kanados būrimo. Pereitą sykį 2017 m. Kaune su savo delegacijos komanda pavyko surinkti rekordinę per 300 dalyvių grupę, su LKF ir LR ambasada JAV jau 15 metų rengiame „Ambasadoriaus taurės“ krepšinio turnyrą Amerikos sostinėje Vašingtone, su Lietuvos sporto universitetu ir Pasaulio lietuvių sporto asociacija surengėme dvi mokslines konferencijas apie išeivijos lietuvių indėlį į mūsų šalies kūno kultūros ir sporto judėjimą. Kaip juokavome su PLB pirmininke, iki šiol darydavau beveik tokį pat darbą su viso pasaulio mūsų tautiečiais ir be jokių oficialių pareigų (Sporto komisijoje), o nuo pereitos vasaros viskas tapo kur kas oficialiau. Visgi dabar jaučiu ir kur kas didesnę atsakomybę, privalome neprarasti PLB kraštų delegatų pasitikėjimo, parodyto pereitų metų liepos mėn. pradžioje Vilniuje.

Dėkojame už pokalbį.

Kalbino Virginija Grybaitė

pasauliolietuvis.lt

„Pasaulio lietuviai ir Lietuva“