Buvo susirinkę vadovai

Vilniuje buvo susirinkę pasaulio lietuvių vadovai

DALIS PLB VALDYBOS SUVAŽIAVIME PRIE LIETUVOS IR PASAULIO LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS VĖLIAVOS: (PRIEKYJE IŠ KAIRĖS): JŪRATĖ CASPERSEN (ŠVEICARIJA), ANGELĖ VAIČIŪNIENĖ (KANADA), PLB VALDYBOS PIRM. REGINA NARUŠIENĖ, DALIA HENKE (VOKIETIJA), VITALIJA KOLESNIKOVA (BALTARUSIJA); ANTROJE EILĖJE: ANTANAS RASIULIS (RUSIJA), PREL.EDMUNDAS PUTRIMAS, PLB ATSTOVĖ LIETUVOJE VIDA BANDIS, PETRAS MAKSIMAVIČIUS (LENKIJA), KĘSTAS PIKŪNAS IR KAZACHSTANO LIETUVIŲ ATSTOVAS VITALIJUS TVARIJONAS. EDVARDO VICKUN NUOTR.

 

Liepos 29-30 d. Vilniuje, Seimo Konstitucijos salėje, posėdžiavo iš 24 šalių suvažiavę Pasaulio Lietuvių Bendruomenės ir Pasaulio Lietuvių Jaunimo Sąjungos vadovai (iš viso šiuo metu yra 41 krašto bendruomenė ir dar buriasi lietuviai Egipte, Izraelyje ir Meksikoje). Pasaulio lietuvius pagerbė ir kalbėjo LR Seimo pirmininkė Irena Degutienė, užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis, Užsienio reikalų ministerijos Užsienio lietuvių departamento direktorius Arvydas Daunoravičius, šio departamento darbuotojai, su invokacija į pasaulio lietuvius kreipėsi naujasis Lietuvos vyskupas Arūnas Poniškaitis.

Dvi dienos praėjo intensyviuose pokalbiuose, o temos buvo planuotos labai racionalios: Ko mes pageidaujame iš Lietuvos (pirmininkavo Petras Maksimavičius, Lenkija). Prelegentai: Jūratė Carpersen (Šveicarija), Petras Maksimavičius, Antanas Rasiulis (Rusija), Gintaras Ručys (Vokietija), Angonita Wallis (Australija);

Kokių rūpesčių turi kraštų lietuvių bendruomenės. Pirm. Dalia Henke (Vokietija). Prelegentai: Dalia Henke, Joana Kuraitė Lasienė (Kanada), Vitalija Kolesnikova (Baltarusija), Ruben Jose Repšys (Argentina), Gintautas Želvys (Rusija);

Kodėl neįtraukiame daugiau užsienio lietuvių į mūsų veiklą? Kas turi būti daroma siekiant pritraukti daugiau žmonių į Bendruomenės veiklą ir renginius? Pirm. Angelė Vaičiūnienė (Kanada). Prelegentai: Vytautas Maciūnas (JAV), Kęstas Pikūnas (PLJS, Jungtinė Karalystė), Ruben Jose Repšys (Argentina), Angelė Vaičiūnienė;

Kokios pagalbos reikia kraštų bendruomenėms dėl archyvų? – tai tema, kurią gvildeno Ramūnas Kondratas (JAV).

VYKSTA SUVAŽIAMO POSĖDŽIAI

Tai buvo pirmosios – liepos 29-osios temos, po pranešimų vyko pasisakymai ir diskusijos. Lie-pos 30 d. (o tai buvo penktadienis) svarstybų temos:

Ko kraštų lietuvių bendruomenės pageidauja iš PLB? Pirm. Antanas Rasiulis (Rusija). Prelegentai: Irena Gasperavičiūtė (Lenkija), Birutė Liuorytė Gambus (Prancūzija), Inga Minelgaitė (Islandija), Antanas Rasiulis, Jose Ruben Repšys (Argentina), Angonita Wallis (Australija);

Kaip išlaikyti „Pasaulio lietuvio“ žurnalą ir kaip jį platinti? Pirm. Aurelija Norienė (Belgija). Prelegentai: Regina Narušienė (JAV), Aurelija Norienė, Audronė Škiudaitė („Pasaulio lietuvio“ redaktorė, Lietuva);

Ko PLB pageidauja iš kraštų LB? Pirm. Regina Narušienė. Prelegentai: Jūratė Caspersen (švietimas), Kęstas Pikūnas (jaunimas ir sportas), Petras Maksimavičius (specialūs projektai ir organizaciniai reikalai), Regina Narušienė (visuomeniniai reikalai ir finansai, kultūra), Aurelija Norienė (informacija ir PLB įvaizdis), prelatas Edmundas Putrimas (sielovada).

PASAULIO LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS IR PASAULIO LIETUVIŲ JAUNIMO SĄJUNGOS VADOVŲ SUVAŽIAVIMO SVEČIAI (VIDURYJE) VYSKUPAS ARŪNAS PONIŠKAITIS, SEIMO PIRMININKĖ IRENA DEGUTIENĖ, UŽSIENIO REIKALŲ MINISTRAS AUDRONIUS AŽUBALIS. EDVARDO VICKUN NUOTR.

Antrajai dienai baigiantis buvo priimtos rezoliucijos: dėl geresnio PLB ir Lietuvos bendradarbiavimo; dėl balsavimo elektroniniu būdu parėmimo; dėl archyvų tvarkymui reikalingų nuostatų paruošimo; dėl PLB valdybos ir kraštų bendruomenių ryšių pagerinimo; dėl „Pasaulio lietuvio“ žurnalo popierinės versijos leidimo pratęsimo; dėl Lietuvos pilietybės išlaikymo. Jaunimas pasiūlė ir suvažiavimas įtraukė rekomendacijas: dėl alternatyvių finansų paieškos būdų kreipiantis į privatų verslą, nepasikliaujant vien Lietuvos pagalba; remti Pasaulio lietuvių jaunimo kongresą, kuris 2013 m. vyks Jungtinėje Karalystėje ir kt.

Reikia pastebėti, kad pasaulio lietuvija labai atjaunėjo – tarp PLB vadovų suvažiavime buvo matyti daug jaunų, naujų veidų, ir jaunimas diskusijose buvo labai aktyvus. Apšnekėta daugelis dalykų, diskusijos vyko po keletą valandų viena tema. Šiandien paskelbsime mintis iš pasisakymų tik pirmuoju klausimu: ko pasaulio lietuviai pageidauja iš Lietuvos, ir pristatysime svečių mintis. Detalesnį kitų temų svarstymą atidėsime kitam numeriui.

Viešnia, LR Seimo pirmininkė Irena Degutienė, sveikindama suvažiavimo dalyvius, dalijosi nerimu dėl didelės emigracijos Lietuvoje: „Emigracija Lietuvoje yra viena skaudžiausių temų“, – sakė pirmininkė. Tuo labiau, kad, kaip rodo pastarojo meto statistika, emigracija iš Lietuvos šiuo metu yra didžiausia Europoje. „Skaudu, – sakė. I. Degutienė, – bet jeigu žmonės turi daugiau galimybių rinktis, yra gerai; ir ta galimybė atsirado tik Lietuvai atkūrus nepriklausomybę. O Lietuvos valstybė turi sudaryti sąlygas grįžti tiems, kurie nori grįžti. Tai ne tik valdžios, bet ir PLB garbės reikalas“.

PETERBURGO (RUSIJA) LIETUVIŲ VADOVAS PROF. GINTAUTAS ŽELVYS, JUNGTINĖS KARALYSTĖS LB PIRM. DR. RENATA RETKUTĖ, VITALIJUS BRUČAS IŠ PETERBURGO

Seimo pirmininkė palietė PLB labai aktyviai keliamą pilietybės išlaikymo temą. Ji pranešė, kad senojo Pilietybės įstatymo galio-jimas pratęstas iki 2011 metų, o naujasis, pradėtas svarstyti praėjusį pavasarį, atidėtas rudeniui, nes nespėta išdiskutuoti ir prieiti vieningos nuomonės. Seimo pirmininkė pažadėjo, kad šio įstatymo svarstymą ji įtrauks į pirmųjų posėdžių dienotvarkę, kai Seimas pradės rudens sesiją rugsėjo pradžioje. I.Degutienės nuomone, jau prieš keletą metų buvo reikalingas referendumas tuo klausimu, siekiant pakeisti Konstituciją, ir šis klausimas jau būtų buvęs išspręstas. Anot Seimo pirmininkės, dabar, koks įstatymo variantas bebūtų priimtas, jis vis tiek prieštarautų Konstitucijai.

Užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis pradėjo nuo kažkada JAV prezidento J. Kennedy pasakytos minties ir sakė: „Negalima klausti, ką man gali duoti Lietuva; klausimą reikia kelti: ką aš galiu duoti Lietuvai“. Ši mintis sujaudino į tribūną išėjusią Šveicarijos LB pirm. Jūratę Caspersen, kuri pasakė, jog ji vis dėlto drįsta kelti tokį klausimą: ko pasaulio lietuviai laukia iš Lietuvos; bet tai nesą reikalavimai, ir kalba eina ne apie pinigus; tai priekaištai nepakankamai skiriant dėmesio išeivijai. Prelegentės nuomone, buvo sunaikintos visos institucijos, kurios dirbo su išeivija.

Anot Petro Maksimavičiaus iš Lenkijos, pasaulio lietuviai reikalauja teisingumo, spartaus Lietuvos valstybės vystymo, moderninimo, saugumo stiprinimo. O kad lietuviai netenka Lietuvos pilietybės, tai nukenčia ne tik žmogus, bet ir valstybė.

Suvažiavimo akimirka

Anot Rusijos Lietuvių Bendruomenės, Krasnojarsko krašto pirmininko Antano Rasiulio, Sibiro lietuviai nieko nereikalauja iš Lietuvos, jie patys duoda – o tai yra genofondas, kuris į Lietuvą ateina per „Lietuvių namus“ – gimnaziją, kur mokosi lietuvių kilmės vaikai ir iš Sibiro. Tik gaila, kad Lietuvoje pasilieka ne visi vaikai – jie nespėja adaptuotis Lietuvoje ir baigę mokyklą negrįžta Sibiran, o kai kurie patraukia toliau į Vakarus.

Ir Australijos LB pirmininkė Angonita Wallis sakė, kad jos krašto lietuviai iš Lietuvos nieko nereikalauja: jie pripratę patys duoti Lietuvai. Sudėtingesnis klausimas: ar užsienio lietuviai reikalingi Lietuvai? Į šį klausimą pati kalbėtoja atsakė: tikriausiai ne. Kitas dalykas, kad, jos nuomone, užsienio lietuviams gėda dėl kai kurių Lietuvos pareigūnų veiksmų, o Lietuvos pilietybės atėmimas yra nesuprantamas dalykas. Australijos lietu-viai taip pat priekaištauja Lietuvos valstybei dėl to, kad krašte nėra nė vieno garbės konsulo; artimiausia atstovybė yra Japonijoje; lietuviai yra nepatenkinti, kad jie neturi lietuvio kunigo; jie pageidautų, kad jų jaunimas būtų kviečiamas į Lietuvą stažuotėms, kitomis progomis, kad geriau pažintų Lietuvą, ją suprastų ir ją pamiltų.

Iš kairės: LLB valdybos pirmininkė Irena Gasperavičiūtė ir PLB atstovė Lietuvoje Vida Bandis

Anot Gintaro Ručio iš Vokietijos, tikėtis galima tik iš savęs paties. „Lietuvą be sienų kurkime mes patys, – sakė Gintaras. – O kas valstybėje turėtų tvarkyti užsienio lietuvių reikalus – tai pačios Lietuvos reikalas“.

Aurelija Noris iš Belgijos patarė Lietuvos netapatinti su vyriausybe, o pasaulio lietuvių organizacijai neetiška ir nesolidaru tikėtis iš Lietuvos finansinės pagalbos. „Ko labiausiai galime tikėtis – ekonomikos, švietimo gerinimo valstybėje, pilietinės visuomenės augimo. Reikia remtis savo pačių energija ir resursais“. Aurelija pageidavo, kad užsienio lietuviams būtų teikiamos žinios ir ekspertizė; kad tęstųsi seminarai švietimo darbuotojams. Užsienyje reikalingos išlyginamosios klasės, nes vaikai klasėse yra skirtingo lietuvių kalbos vartojimo lygio. Aurelija mano, kad užsienio lietuviai per mažai kalba apie save ir savo gerus darbus L žiniasklaidoje, gal todėl tiek daug tarpusavio nesupratimo. Reikia daug daugiau rašyti į Lietuvos leidinius, tuo labiau, kad elektroninė žiniasklaida noriai spausdina išeivių korespondencijas. Taip pat reikia daug aktyviau apie savo veiklą rašyti „Pasaulio lietuvio“ žurnalui.

Ir Vytas Maciūnas iš JAV pritarė, kad svarbiausia būtų Lietuvą matyti modernią ir turtingą valstybę ir dėmesio reikalauti ne išeivijai, bet Lietuvai.

GRUZIJOS LB PIRM. ZINA KARUKHNISHVILI PLB PARODOS STENDUOSE RADO IR SAVO BENDRUOMENĖS GYVENIMO EPIZODŲ

Ernesta Žukauskaitė, Portugalijos krašto lietuvių vadovė, Lietuvos visuomenėje mato dar daug ksenofobijos ir pavydo: „Reiktų šviesti pačią Lietuvos visuomenę“, – sakė ji. Jos nuomone, Lietuvos lietuviai išvykusiems į užsienį pavydi, todėl tokie negeranoriški, bet ji tikisi, kad visuomenė augs ir išsivalys nuo šių ydų.

Pasaulio Lietuvių Bendruome-nės ir Pasaulio Lietuvių Jaunimo Sąjungos vadovų suvažiavimo metu veikė nuo praėjusio rudens po Lietuvą keliaujanti paroda, pasakojanti apie pasaulio lietuvių istoriją. Suvažiavimo dalyviai aplankė Valdovų rūmus, surengė spaudos konferenciją.

DANIJOS LB PIRM. ARTŪRAS MASLAUSKAS IR PLB VALDYBOS NARYS SIELOVADAI PREL. EDMUNDAS PUTRIMAS

Suvažiavimą rengė PLB atstovybė Lietuvoje (atstovė Vida Bandis, administratorė Virginija Grybaitė), talkinant Užsienio reikalų ministerijos Užsienio lietuvių departamentui.

Audronė V. Škiudaitė

„Pasaulio lietuvis“, 2010/8-9